| (KAP, KAI) Rugsjo 20–22 d. Freizinge vyko XI tarptautinis Vokiei katalik solidarumo akcijos Renovabis kongresas tema „Ugdyti visuomen – formuoti tikjim“. Jame dalyvavo apie 300 moni, tarp j grup i Lietuvos, vadovaujama vysk. J. Ivanausko. Kongresas baigtas raginimu imtis naujos Europos evangelizacijos. Nuo 1997 m. organizuojami tarptautiniai Renovabis kongresai tsia panaius anksiau Königsteine vykusius tarptautinius susitikimus, kuriuos per Alberto Didiojo kolegij organizuodavo Kirche in Not organizacija. Renovabis kongresuose nagrinjami Vidurio ir Ryt Europos visuomense vykstantys procesai, pasitelkiant Banyios, politikos ir mokslo pasaulio, pastaruoju metu ir Europos institucij, atstovus.
Renovabis vykdomasis direktorius kun. Dietgeris Demuthas patvirtino, jog ir toliau bus bendradarbiaujama su Ryt Europos partneriais. Kunigas redemptoristas primin, jog nuo 1993 m. gyvuojanti Vokiei katalik solidarumo akcija gyvendino daugiau kaip 14 tkst. projekt 28 alyse u daugiau kaip 400 mln. eur. Šie pinigai yra vokiei katalik aukos ir Vokietijos vyriausybs parama. Apibendrindamas kongreso darb kun. D. Demuthas dar kart pabr, jog labai svarbus krikionikojo gyvenimo aspektas yra tikjimo ir gyvenimo vienyb. Visuomen atnaujinti krikionikja dvasia pavyks tik tuomet, jei pasaulieiai liudys savo tikjim kiekvienu savo gyvenimo momentu. Pasak Miuncheno arkivyskupo kardinolo Friedricho Wetterio, Europai ir toliau reiks Vakar pagalbos.
Kongrese kalbjs Europos Sjungos vietimo, kultros ir jaunimo reikal komisaras Janas Figelis pabr, jog formuojant viening Europ esminis vaidmuo tenka kultrai. Jis primin, kad vairialyp Europa negali apsiriboti vien veikla politikos bei ekonomikos srityje. Europos komisaras sak: „Kultra nra liuksusas, tai poreikis.“ Vis svarbesnis tampa Europos taut integracijos udavinys. Tik ikeliant nemediagini vertybi svarb galima ugdyti bendruomenikum.
Europos Parlamento prezidiumo narys Ingo Friedrichas teig, jog krikionys turi pareig dalyvauti kurdami Europos visuomen labiau puoseljant mogikj orum. Beje, is vokiei politikas siekia, kad ES reformos traktat bt traukta Dievo nuoroda. Kardinolas Friedrichas Wetteris taip pat kalbjo apie btinyb paminti Diev naujajame Europos dokumente: „Europai btinos judjikosios – krikionikosios aknys kaip tvirtas ir nuolatinis pamatas.“ Pasak jo, dabartinis mogaus orumo vaizdis pagrstas Biblija. mogaus orumo samprata yra „didiausias ir svarbiausias Europos eksporto iteklius“.
Gniezno arkivyskupas Henryk Muszinsky kalbjo apie btinyb ugdyti dvasines ir etines vertybes. Pasak jo, gerovs ir vartotojikumo nulemtos dvasins dykviets akivaizdoje reikalinga nauja evangelizacija, kuri panaikint skilim tarp gyvenimo ir tikjimo, religijos ir krikionikojo liudijimo. Gniezno metropolitas kardinolas ikl Renovabis kongres reikm pavadindamas juos plaiausiu krikionikuoju Vakar ir Ryt Europos forumu.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|